Sielos egzegezė

5. Atgaila

**1.** Todėl dera melstis Tėvui ir šauktis Jo visa siela, dejuojant ne išoriškai lūpomis, bet vidiniu dvasios balsu, kylantį iš gelmių, atgailaujant už ankstesnį gyvenimą, kurį vedėme, išpažįstant savo nuodėmes, suvokiant tuščią melą, kuriame gyvenome, ir tuščią fanatizmą, raudant dėl tamsos ir bangos, kuri mus apėmė, verkdami dėl savęs, kad Jis mums parodytų gailestingumą, neapkenčiant savęs dėl to, kokie esame dabar. **2.** Gelbėtojas vėl tarė: „Palaiminti tie, kurie liūdi, nes jie bus pasigailėti. Palaiminti tie, kurie alksta, nes jie bus pasotinti.“ ‒ , **3.** Jis dar kartą tarė: „Jei žmogus nekenčia savo sielos, jis negali manęs sekti.“ ‒ **4.** Taip yra todėl, kad išgelbėjimo pradžia yra atgaila. **5.** Taigi, „Prieš pasirodant Kristui, atėjo Jonas, skelbdamas atgailos krikštą.“ ‒ **6.** O atgaila įvyksta skausmo ir sielvarto metu. **7.** Tačiau Tėvas yra geras ir myli žmoniją, Jis klausosi sielos, kuri Jį šaukiasi, ir siunčia jai išgelbėjimo šviesą. **8.** Todėl Dvasios įkvėptas jis tarė pranašui: „Pasakyk mano tautos vaikams: ‚[Jei] jūsų nuodėmės siekia [nuo žemės iki] dangaus, ir jei jos yra [raudonos] kaip šarlatas, ir juodesnės už ašutinę, [ir jei] jūs sugrįšite pas mane visa savo siela ir pasakysite man: „Mano Tėve!“, aš jus išklausysiu kaip šventą tautą.‘“ ‒ {1 Klemensas 8:3 | /clement/#8:3} **9.** Dar viena ištrauka: „Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: ‚Jei sugrįšite ir verksite, tuomet būsite išgelbėti ir sužinosite, kur buvote, kai viltį dėjote į tai, kas tuščia.‘“ ‒ **10.** O kitoje ištraukoje jis sakė: „Jeruzalė labai verkė, sakydama: ‚Pasigailėk manęs.‘ Jis bus jums gailestingas, išgirdęs jūsų verksmą. Ir kai Jis pamatė, Jis jums atsakė. **11.** Ir Viešpats duos jums vargų duoną ir kančios vandenį. Nuo šiol tie, kurie jums meluoja, daugiau prie jūsų nepriartės. Jūsų akys pamatys tuos, kurie jums meluoja. ‒ **12.** Todėl dera melstis Dievui tiek naktį, tiek dieną, ištiesiant Jam rankas kaip tiems, kurie plaukia jūros viduryje. **13.** Jie meldžiasi Dievui iš visos širdies be veidmainystės, nes tie, kurie meldžiasi veidmainiaudami, meluoja tik sau patiems. **14.** Iš tiesų, kad galėtų žinoti, kas vertas išgelbėjimo, Dievas tiria vidų ir naršo širdies gelmes. **15.** Nes niekas, kas vis dar myli melo vietą, nėra vertas išgelbėjimo.