Sielos egzegezė

3. Sielos atkūrimas

**1.** Tačiau kai ji supras, kokioje bėdoje yra, ir verkdama kreipsis į Tėvą bei atgailaus, Tėvas jai parodys gailestingumą. **2.** Ir Jis privers jos įsčias nusigręžti nuo išorinės karalystės ir sugrįžti į vidų, kad siela atgautų savo gerą charakterį. **3.** Nes toks nėra moters kelias, nes kūno gimda yra vidinė, kaip ir kiti kūno vidiniai organai. **4.** Tačiau sielos įsčios išoriškai apgaubia, kaip ir vyro išoriniai lytiniai organai. **5.** Todėl, kai sielos įsčios Tėvo valia pasisuka į vidų, jos yra pakrikštytos ir tuoj pat apvalomos nuo išorinio užteršimo, kuris joms buvo primestas, tarsi nešvarūs [drabužiai], mirkomi [vandenyje ir] judinami, kol nebelieka nešvarumų ir jie tampa švarūs. **6.** Taigi sielos apvalymas yra jos ankstesnės prigimties atkūrimas ir sugrįžimas į save pačią. **7.** Tai ir yra jos krikštas. **8.** Tada ji supyks ant savęs, elgsis kaip moteris gimdymo metu, vaitodamasi ir siautėdama gimdymo valandą. **9.** Tačiau, kadangi ji yra moteris, pati ji negali pastoti. **10.** Iš dangaus Tėvas jai atsiuntė vyrą – jos brolį, pirmagimį. **11.** Tada jaunikis nusileido pas nuotaką. **12.** Ji nutraukė savo ankstesnę paleistuvystę ir apsivalė nuo neištikimųjų nešvarumų. **13.** Ji netgi atsinaujino, kad taptų nuotaka. **14.** Ji apsivalė vestuvių kambaryje, pripildydama jį kvepalais, sėdėdama ten ir laukdama savo tikrojo jaunikio. **15.** Ji nebevaikščiojo po turgų, mylėdamasi su visais, su kuriais norėjo. **16.** Vietoj to ji vis laukė jo: „Kada jis atvyks?“ **17.** Ir ji toliau jo bijojo, nes nežinojo, kaip jis atrodo. **18.** Ji nebeprisiminė to laiko, kai iškrito iš Tėvo namų. **19.** Tačiau pagal Tėvo valią [...] **20.** Ir ji sapnavo apie jį kaip moteris, mylinti vyrą. **21.** Tuomet, tačiau, jaunikis, sutikdamas su Tėvo valia, nusileido pas ją į vestuvių kambarį, kuris buvo paruoštas, ir papuošė vestuvių kambarį.