Viešoji nuosavybė
DeepL mašininis vertimas iš viešosios nuosavybės anglų teksto. Angliškas originalas lieka per EN arba LT+EN.
5. Nemirtingasis žmogus, Sofija ir Ogdoadas
**1.** Matas jo paklausė: „Kaip buvo apreikštas Žmogus?“ **2.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Noriu, kad pažintumėte tą, kuris pasirodė prieš pasaulį. **3.** Pradžioje begalinis, savaime atsiradęs, savaime susikūręs Tėvas, kuris buvo kupinas spindinčios ir neapsakomos šviesos, kai nusprendė savo atvaizdui tapti didžiąja jėga, tos šviesos kūrimo principas staiga pasirodė kaip nemirtingas androginiškas Žmogus, kad per tą nemirtingą Žmogų jie galėtų gauti išgelbėjimą ir pabusti iš užmaršties per tą, kuris buvo pasiųstas kaip aiškintojas, kuris gyvena su jumis iki vargšų vagių pabaigos, **4.** nes jo sutuoktinė yra Sofija, didžioji, kuri jame nuo pat pradžių buvo paskirta susijungimui su savęs gimdytu Tėvu, iš Nemirtingojo Žmogaus. **5.** Tada mes buvome pirmieji, pasirodę dieviškume ir karalystėje, nes Tėvas, vadinamas „Žmogumi“, „Savęs Tėvu“, atskleidė ‹tai›. **6.** Ir savo pačios didybės labui jis sukūrė galingą eoną, kurio vardas yra Ogdoadas, ir suteikė jam didžiulę valdžią, netgi valdžią virš nuskurdusios kūrinijos. **7.** Iš tos šviesos ir trigubo vyriškojo Dvasios, priklausančios jo sutuoktinei Sofijai, jis sukūrė dievus, angelus ir arkangelus – nesuskaičiuojamas miriadas tarnystei. **8.** Taip buvo todėl, kad dieviškumas ir karalystė kilo iš šio Dievo, todėl jis buvo vadinamas „Dievų Dievu“, „Karalių Karaliumi“. **9.** Savo viduje Pirminis Žmogus turi savo vienintelį protą ir mintį, būdamas būtent (mintis), apmąstymas ir kontempliacija, protas ir galia. **10.** Visos egzistuojančios savybės yra [tobulos, nemirtingos]. **11.** Kalbant apie nesunaikinamumą, jos iš tiesų yra lygios, tačiau kalbant apie galią, yra skirtumas, panašus į skirtumą tarp tėvo ir sūnaus, tarp sūnaus ir minties, bei tarp minties ir to, kas lieka (po to). **12.** Kaip jau minėjau anksčiau, tarp sukurtų būtybių pirmąją vietą užima monada ‹...›. **13.** Ir galiausiai Tas, kuris viską apreiškė, viską apreiškė iš savo galios. **14.** Iš sukurtų esybių atsirado viskas, kas buvo suformuota, o iš to, kas buvo suformuota, atsirado tai, kas buvo sukurta, (ir) iš to, kas buvo sukurta, (atsirado) tai, kas buvo pavadinta. **15.** Štai taip nuo pradžios iki pabaigos atsirado skirtumas tarp nesukurtųjų.“