Petro ir dvylikos aktas

4. Apaštalai pasiekia miestą

**1.** Kai jau buvau beveik pasiruošęs išeiti ir pakviesti draugus, pamačiau bangas, netgi milžiniškas vandens sienas, apsemiančias miesto ribas. **2.** Buvau sužavėtas to, ką pamačiau. **3.** Paklausiau sėdėjusio senolio, ar miesto pavadinimas iš tiesų buvo tas, kurį jis nurodė, sakydamas: „Namai“. **4.** Jis man atsakė: [„Tu sakai] tiesą, nes mes čia gyvename, nes [mes] ištveriam.“ **5.** Aš atsakiau: „Teisingai [...] jie pavadino pirmąją dorybę Ištvermę, nes visi, [kurie] ištveria savo išmėginimus, gyvena miestuose ir įkuria vertą karalystę, nes jie ištveria apgaulių ir audrų vargų apsuptyje, **6.** kad taip būtų apgyvendintas miestas visų, kurie ištveria jo tikėjimo jungo naštą, ir jiems būtų suteiktas įėjimas į dangaus karalystę.“ **7.** Aš skubėjau pasikviesti savo draugus, kad galėtume eiti į miestą, kurį jis, Lithargoelis, mums paskyrė. **8.** Remdamiesi tikėjimo pažadu, mes viską palikome, kaip jis buvo nurodęs. **9.** Mes išvengėme plėšikų, nes jie nerado pas mus nė vieno iš jų (rūšies) drabužių. **10.** Mes išvengėme vilkų, nes jie nerado pas mus vandens, kuriuo galėtų numalšinti savo troškulį. **11.** Mes išvengėme liūtų, nes jie nerado pas mus troškimo mėsai. **12.** [Mes išvengėme jaučių, nes... jie nerado] šviežių daržovių. **13.** Mus [apėmė] didžiulis džiaugsmas ir rami lengvabūdiškumas, toks, koks gyvena [mūsų] Viešpatyje. **14.** Prie vartų mes [atsigaivinome] ir kalbėjomės tarpusavyje apie tai, kas nėra žemiškas išsiblaškymas, o toliau gilinomės į tikėjimo apmąstymus.