Antroji Didžiojo Seto traktatas

5. Didybės Sūnus pakyla

**1.** Tačiau aš visus jų galius pavergiau. **2.** Man nusileidžiant, niekas manęs nematė, nes aukštybėse nuolat keisdavau savo pavidalus, virsdamas iš vieno į kitą, todėl, kai pasiekiau jų vartus, išlaikiau jų panašumą, nes tyloje praėjau pro juos. **3.** Aš mačiau jų vietas, bet nebuvau nei išsigandęs, nei pažemintas, nes buvau nesuteptas. **4.** Aš kalbėjausi su jais, netgi susimaišydamas su jais per tuos, kurie priklauso man. **5.** Aš sutryniau tuos, kurie iš pavydo elgiasi žiauriai su jais, ir užgesinau ugnį. **6.** Tačiau visa tai dariau savo noru, kad užbaigčiau tai, ko troškau (kartu) su išaukštintojo Tėvo troškimu. **7.** Mes pernešėme Didybės Sūnų, paslėptą apatiniame pasaulyje, į aukštumas. **8.** Ten aš gyvenu amžinybėse, kurių niekas nematė ir nesuvokė, kur glūdi didžiausių vestuvių drabužis – naujų, o ne senų (vestuvių) – ir jis neišnyks, nes naujoji vestuvių salė priklauso dangui, būdama netgi tobula. **9.** Kaip jau atskleidžiau, yra trys keliai, ir tai yra nesutepta paslaptis amžinybės dvasioje, kuri nei sunaikinama, nei atskiriama, nei netgi aptariama; priešingai, jos negalima atskirti, nes ji yra visuotinė ir amžina. **10.** Siela iš aukštybių nekalbės apie čia esančią klaidą, nei ji nutols nuo šių amžių, nes ji bus nunešta, kai bus išlaisvinta ir patirs kilnumą pasaulyje, ir kai stovės prieš Tėvą be rūpesčių ar nerimo, amžinai bendraudama su idealios galios protu. **11.** Šie žiūrės į mane iš visų pusių be priešiškumo, nes jie matys mane, o patys bus matomi, susimaišydami su jais. **12.** Jie nei pažemino manęs, nei patys buvo pažeminti. **13.** Mano akivaizdoje jie nebijos, be baimės pereis pro visus vartus ir bus ištobulinti trečiojoje šlovėje.