Išganytojo dialogas

6. Sukūrimas ir apipjaustymas

**1.** Judas paklausė: „Pasakyk [mums], Viešpatie, kas [egzistavo] prieš [dangaus ir] žemės sukūrimą?“ **2.** Viešpats tarė: „Buvo tamsa ir vanduo, o virš [vandens] tvyrojo dvasia. **3.** Ir aš jums sakau [tiesą]: Štai, tai, ko ieškote ir apie ką klausiate, [yra] jūsų viduje, ir tai [turi] dvasios galią ir paslaptį, nes [tai kyla] iš [dvasios]. **4.** Neteisybė įsiveržė [kad sunaikintų] protą [nuolat]. **5.** Štai, [...].“ **6.** [Matas] tarė: „Viešpatie, pasakyk mums, kur yra [siela], ir kur gyvena tikrasis [protas]?“ **7.** Viešpats [tarė]: „Dvasios ugnis atsirado [tarp] tų dviejų, ir taip atsirado [dvasia] bei tikrasis protas jų viduje. **8.** [Jei] kas nors išaukštins sielą, tas [bus] išaukštintas.“ **9.** Matas jo paklausė: „[Ar apipjaustymas nėra būtinas], kai jis suprantamas [pagal tikrąjį aiškinimą]?“ **10.** Viešpats [pasakė]: [„Apipjaustymas yra] naudingesnis už jūsų [darbą]. **11.** [Pašalinkite] iš savęs [tai, kas gali] jus persekioti, net viską, kas [yra] jūsų širdyse, nes kaip jūsų širdys [yra apipjaustytos], taip [rasite] būdą nugalėti jėgas viršuje ir apačioje. **12.** Ir aš jums sakau: tegul tas, [kuris turi] galią, jos atsisako [ir] atgailauja, o tas, kuris [supranta], tegul ieško, randa ir džiaugiasi.“ **13.** Judas tarė: „Štai, [aš] matau, kad viskas yra [tiksliai] kaip ženklas virš [žemės], ir būtent dėl to jie atsirado būtent tokiu būdu.“ **14.** Viešpats [tarė]: „Kai Tėvas sukūrė pasaulį, jis [surinko] dalį jo vandens, ir iš jo išėjo žodis. **15.** Jis patyrė daug [sunkumų, bet] buvo aukštesnis už [žvaigždžių] kelią, apjuosiantį visą žemę.“ **16.** [Jis tęsė]: „Vanduo, kuris surinktas [aukštybėse], yra už žvaigždžių, o [už] vandens ‹yra› didžiulis pragaras, juos apjuosiantis tarsi siena. **17.** Vos tik kelios vidinės esybės atsiskyrė nuo likusiųjų, [pradėjo būti skaičiuojami] laiko tarpsniai. **18.** Kai [(visas) dalykas] buvo sutvarkytas, jis pažvelgė [žemyn], Tėvas (kuris) jam tarė: „Eik, [išsiųsk kažką] iš savęs, kad [žemėje] nieko netrūktų iš kartos į [kartą ir] iš amžiaus į amžių.“ **19.** Taigi [ji] iš savęs išleido pieno šaltinius, medaus, aliejaus, vyno šaltinius, gerus vaisius, skanius skonius ir sveikus šakniavaisius, [kad] žemėje nieko netrūktų iš kartos [į] kartą ir iš amžiaus į amžių. **20.** Ji yra viršuje [...], stovėjo [ir rodė] savo grožį [...]. **21.** O išorėje [buvo didžiulė šviesa], ryškesnė [už] tą, kuri jai panaši, nes ta valdo [visus] amžius viršuje ir apačioje. **22.** [Šviesa buvo] išgauta iš ugnies ir išbarstyta [danguje] viršuje ir apačioje. **23.** Tie, kurie yra virš dangaus viršuje ir virš žemės apačioje, kabo nuo jų. Viskas kabo nuo jų.“ **24.** Kai Judas tai išgirdo, jis nusilenkė, nukrito ant kelių ir šlovino Viešpatį.