Išganytojo dialogas

12. Gyvenimas ir mirtis

**1.** Mokiniai jo paklausė: „Kas yra pilnatvė, o kas – trūkumas?“ **2.** Jis jiems atsakė: „Jūs atėjote iš pilnatvės, o gyvenate trūkumo vietoje. **3.** Ir štai, jo šviesa užliejo mane.“ **4.** Matas paklausė: „Viešpatie, pasakyk man, kaip miršta tie, kurie mirę, ir kaip gyvena tie, kurie gyvena.“ **5.** Viešpats tarė: „Jūs paklausėte manęs apie [tikrą] posakį, kurio akys nematė, ir jūs esate vieninteliai, iš kurių aš jį girdėjau. **6.** Aš, tačiau, sakau jums, kad kai tai, kas žmogų gaivina, bus pašalinta, jis bus vadinamas mirusiu, o kai tai, kas gyva, ‹įeis į› tai, kas mirę, tai bus vadinama gyvu.“ **7.** Judas paklausė: „Tiesą sakant, kodėl vieni ‹mirsta›, o kiti gyvena?“ **8.** Viešpats tarė: „Viskas, kas kyla iš tiesos, nemirs. **9.** Viskas, kas kyla iš moters, mirs.“ **10.** Marija paklausė: „Pasakyk man, Viešpatie, kodėl aš atvykau į šią vietą – kad laimėčiau ar prarastų?“ **11.** Viešpats atsakė: „Tu atskleidži atskleidėjo turtus.“ **12.** Marija jo paklausė: „Viešpatie, ar dėl to yra vieta, kuri yra apleista arba kurioje trūksta tiesos?“ **13.** Viešpats tarė: „Vieta, kurioje Aš negyvenu.“ **14.** Marija tarė: „Viešpatie, Tu keli baimę ir nuostabą, net [kaip viską sudeginanti ugnis] tiems, kurie [Tavęs] nepažįsta.“ **15.** Matas paklausė: „Kodėl mes iš karto neatsipalaiduojame?“ **16.** Viešpats tarė: „Palikę tai, ko negalite pasiimti su savimi, tada atsipalaiduosite.“ **17.** Matas paklausė: „Kaip mažas suderinamas su didžiuoju?“ **18.** Viešpats tarė: „Palikdami šias naštas.“