Tomo Kovotojo knyga

4. Teismo diena

**1.** Tomas atsakė: „Ką galime pasakyti po visų šių dalykų? Ką galime pasakyti akliesiems? **2.** Kokį mokymą turėtume perteikti šiems gailestingumo vertiems mirtingiesiems, kurie sako: „Mes atvykome čia daryti gera, o ne keikti“, ir vis dėlto [sako]: „Jei nebūtume gimę kūne, niekada nebūtume pažinę [nuodėmės]“?“ **3.** Gelbėtojas tarė: „Iš tiesų, [tų] nelaikykite žmonėmis, bet laikykite juos gyvūnais, nes kaip gyvūnai ėda vieni kitus, taip ir tokie žmonės ėda vieni kitus. **4.** Yra visiškai priešingai; jie prarado [karalystę] dėl savo meilės, tos saldžios ugnies, būdami mirties vergai ir skubėdami daryti puvimo darbus. **5.** Jie puoselėja savo protėvių geidulius. **6.** Jie bus įmesti į bedugnę kentėti savo prigimties kartaus blogio kančias, **7.** nes jie bus plakami, priversti bėgti atgal ten, kur nemato, ir jie [bus atskirti] nuo savo galūnių, ne drąsiai tai ištverdami, o [būdami] beviltiškoje padėtyje. **8.** Ir jie džiaugiasi, nes [...] beprotybė ir iracionalumas [...] **9.** [Jie] siekia šio neracionalumo, nesuvokdami [savo beprotybės, tikėdami], kad yra išmintingi. **10.** [Jie ...] savo kūną [...] **11.** Jų protas yra savanaudiškai nukreiptas, nes jų mintys užimtos jų veiksmais, bet ugnis juos sudegins.“ **12.** Ir Tomas atsakė: „Viešpatie, ką darys tas, kuris bus jiems atsiųstas? Nes aš labai dėl jų nerimauju, nes yra daug tų, kurie juos puola.“ **13.** Gelbėtojas atsakė: „O ką tu pats manai?“ **14.** Judas, vadinamas Tomu, tarė: „Viešpatie, teisinga, kad Tu kalbi, o aš klausau.“ **15.** Gelbėtojas atsakė: „Klausyk, ką tau pasakysiu, ir tikėk tuo, kas tiesa. **16.** Kas sėja ir kas pasėta, išnyks ugnyje, ugnyje ir vandenyje, ir jie pasislėps tamsiuose kapuose. **17.** Ir praėjus daug laiko, jie duos piktų medžių vaisių, bus sudrausminti ir nužudyti gyvūnų bei žmonių nasruose, kuriuos skatina lietūs, vėjai, oras ir iš aukštybių spindinti šviesa.“ **18.** Tomas atsakė: „Be abejonės, Tu mus įtikinai, Viešpatie. **19.** Mes žinome savo širdyje, ir aišku, kad taip [yra], ir kad Tavo žodžio pakanka. **20.** Tačiau šie žodžiai, kuriuos mums sakai, pasauliui yra juokingi ir bjaurūs, nes jie yra klaidingai aiškinami. **21.** Taigi, kaip mes galime eiti juos skelbti, juk pasaulyje mes [nesame] gerbiami?“ **22.** Gelbėtojas atsakė: „Iš tiesų sakau jums: kas išgirsta [jūsų] žodį ir jį atmeta, arba iš jo tyčiojasi, arba juokiasi iš šių dalykų, iš tiesų sakau jums, kad tas bus atiduotas aukštybių valdovui, kuris kaip jų karalius viešpatauja virš visų jėgų, ir tas jį sukios ratu ir išmes iš dangaus žemyn į bedugnę, ir jis bus uždarytas ankštoje, niūrioje vietoje. **23.** Be to, jis negalės nei apsisukti, nei pajudėti dėl milžiniško Tartaro gylio ir Hado [sunkaus kartumo], kuris yra nepajudinamas. **24.** [...] juos į tai [...] jie neatleis [...] persekios jus. **25.** Jie atiduos [...] į [...] angelo Tartaroucho rankas [...] ugnį, kuri juos persekios. **26.** [...] ugniniai botagai, kurie išspjauna kibirkščių lietų į persekiojamojo veidą. **27.** Jei jis bėgs į vakarus, ten susidurs su ugnimi. **28.** Jei bėgs į pietus, ten taip pat susidurs su juo. **29.** Jei jis pasuks į šiaurę, vėl susidurs su verdančios ugnies pavojumi. **30.** Jis taip pat negalės rasti kelio į rytus, kad ten pabėgtų ir būtų išgelbėtas. **31.** Kadangi jis jos nerado tą dieną, kai gyveno kūne, jos nerastų ir teismo dieną.“