Archontų hipostazė

2. Archontai sukuria Adomą

**1.** Archontai sugalvojo planą ir tarė: „Eikime, sukūrkime žmogų, kuris būtų žemės molis.“ **2.** Jie savo kūrinį suformavo kaip visiškai žemišką būtybę. **3.** Archontai turi kūnus, kurie yra tiek moteriški, tiek vyriški, o jų veidai – žvėriški. **4.** Jie paėmė [žemę] iš žemės ir suformavo [savo žmogų] pagal savo pačių kūnus ir [pagal Dievo atvaizdą], kuris jiems pasirodė ant vandens. **5.** Jie tarė: „[Ateik], paimkime tą atvaizdą per formą, kurią suformavome, [kad] atvaizdas galėtų žvelgti į savo vyrišką atitikmenį [ir įsimylėti jį], ir kad mes galėtume jį suvokti toje formoje, kurią suformavome.“ **6.** Būdami bejėgiai, jie nesuprato Dievo galios. **7.** Jis įpūtė į jo veidą, ir žmogus įgijo sielą, o jis liko ant žemės keletą dienų. **8.** Būdami bejėgiai, archontai negalėjo priversti jo pakilti. **9.** Jie toliau pūtė kaip audringi vėjai, bandydami sugriebti atvaizdą, kuris jiems pasirodė ant vandenų, ir jie nežinojo jo galios. **10.** Visi šie įvykiai įvyko Visko Tėvo valia. **11.** Vėliau Dvasia pažvelgė į sielą turintį žmogų, gulintį ant žemės. **12.** Dvasia išėjo iš Adomo Žemės. **13.** Ji nusileido ir apsigyveno jo viduje, ir tas žmogus tapo gyva siela, o Dvasia pavadino jį Adomu, nes jis buvo rastas judantis ant žemės. **14.** Balsas iš nesunaikinamumo pasigirdo, kad padėtų Adomui.