Pauliaus apreiškimas (NHC)

2. Trečiasis ir ketvirtasis dangūs bei sielos išbandymas

**1.** Šventoji [Dvasia], kuri kalbėjosi su [juo], tada pakėlė jį aukštyn į trečiąjį dangų. **2.** Tada jis peržengė (jį) ir pateko į ketvirtąjį [dangų]. **3.** [Šventoji] Dvasia prabilo jam ir tarė: „Žiūrėk ir pamatyk savo [atvaizdą] žemėje.“ **4.** Ir jis [žvelgė] žemyn ir pamatė tuos, kurie buvo [ant] žemės. Jis įdėmiai žiūrėjo [ir pamatė] tuos, kurie buvo ant [...]. **5.** [Tada] [jis] pažvelgė [žemyn į kūriniją ir] pamatė [dvylika] apaštalų [savo] dešinėje [ir] kairėje. O Dvasia ėjo priešais juos. **6.** Aš, tačiau, ketvirtajame danguje mačiau (dalykus) pagal (jų) klasę. Mačiau angelus, kurie primena dievus. **7.** (Šie) angelai paėmė sielą iš mirusiųjų krašto. Jie atvedė ją prie ketvirtojo dangaus vartų, ir angelai ją plakė. **8.** Siela prabilo ir paklausė: „Kokią nuodėmę aš padariau pasaulyje?“ **9.** Atsakydamas ketvirtame danguje gyvenantis rinkliavos rinkėjas tarė: „Buvo neteisinga padaryti visus tuos nusikaltimus, kurie buvo rasti mirusiųjų pasaulyje.“ **10.** Atsakydama siela tarė: „Pateik liudytojus, kurie parodys, kuriame kūne aš padariau nusikaltimus. [Ar nori] pateikti (tik) knygą [iš kurios skaityti?]“ **11.** Ir atvyko trys liudytojai. Pirmasis prabilo ir paklausė: „Ar aš [nebuvau] tame kūne antrą valandą [...]? Aš tave užpuoliau, kol [tu pasidavei] pyktui [ir įniršiui] bei pavydui.“ **12.** Antrasis prabilo ir paklausė: „Argi aš negyvenau pasaulyje? Ir aš įžengiau penktą valandą, pamačiau tave ir norėjau tave turėti. Taigi, štai, dabar aš kaltinu tave už nužudymus, kuriuos padarei.“ **13.** Trečiasis prabilo ir paklausė: „Argi aš neatėjau pas tave dvyliktą dienos valandą, artėjant saulėlydžiui? Aš atidaviau tave tamsai, kol tu padarei savo nuodėmes.“ **14.** Kai siela išgirdo šiuos žodžius, ji nusileido žemyn, liūdna. O tada ji pakėlė akis, prislėgta. **15.** Siela, kuri buvo numesta žemyn, [įžengė] į [jai] paruoštą kūną. **16.** [Ir] štai, jos liudytojai baigė (liudyti).