Antroji Jokūbo apokalipsė

6. „Gerosios durys“ pagal Jokūbą

**1.** Tų, kurie atsirado, akivaizdoje jie atliks [išėjimą], nes aš žinau, kaip visi tie, kurie [buvo išmesti] į šią vietą, priartės [prie manęs kaip] maži vaikai. **2.** Tačiau [aš] noriu per jus ir per galios [dvasią] suteikti [jam] apreiškimą, kad jis galėtų suteikti apreiškimą tiems, kurie priklauso jums, **3.** o per tave tie, kurie nori įeiti, atvers gerąsias duris ir atgailaus, kad galėtų eiti keliu priešais šias duris, sekti paskui tave ir įeiti, **4.** [o tu] lydėsi juos į vidų ir kiekvienam suteiksi jam skirtą atlygio dalį, nes tu nesi nei išgelbėtojas, nei svetimšalių pagalbininkas. **5.** Tu esi apšvietėjas ir išgelbėtojas tiems, kurie priklauso man, netgi tiems, kurie dabar priklauso tau. **6.** Tu suteiksi apreiškimą. **7.** Tu įdiegsi gėrį tarp jų visų. **8.** Tave jie garbins dėl kiekvieno galingo stebuklo. **9.** Tu esi tas, kurį palaimina dangūs. **10.** Tu esi tas, kurį pavydės tas, kuris save pavadino „[pavydžiuoju]“. **11.** Tu [...]. **12.** [Tie, kurie gyvena ..., yra] [tie], kurie šiais klausimais mokomi kartu su [tavimi]. **13.** Dėl tavęs [jie] bus mokomi šių dalykų ir pasieks ramybę. **14.** Dėl tavęs jie įgys valdžią, [ir] taps karaliais. **15.** Dėl [tavęs] jie gailėsis to, kam gailėsis, **16.** nes kaip tu esi pirmasis, kuris apsirengė, taip pat tu esi pirmasis, kuris nusirengs, ir tu būsi toks, koks buvai prieš nusirengdamas.“ **17.** Ir jis pabučiavo mane į lūpas, apkabindamas mane, ir tarė: „Mano mylimasis, štai! **18.** Aš tau atskleisiu tuos dalykus, kurių nežinojo nei dangūs, nei jų archontai. **19.** Štai! Aš tau atskleisiu tuos dalykus, kurių nežinojo tas, kuris gyrėsi, [sakydamas: „Aš esu Dievas; nėra] [kito] be manęs. **20.** [...] argi aš negyvenu, juk aš esu tėvas? **21.** Argi aš neturiu galios viskam?“ **22.** Štai! Aš tau atskleisiu viską, mano mylimasis. **23.** Suprask ir pažink juos, [kad] galėtum eiti keliu, kaip aš noriu. **24.** Štai! Aš tau atskleisiu [paslėptąjį], bet dabar ištiesk savo [ranką], apkabink mane dabar.“ **25.** Tada aš ištiesiau rankas, bet neradau jo tokio, kokį įsivaizdavau, tačiau po to išgirdau jį sakant: „Suprask ir apkabink mane.“ **26.** Tada aš supratau, išsigandau ir labai džiaugiausi.