Antroji Jokūbo apokalipsė

4. Jėzus įspėja Jokūbą

**1.** Kartą sėdėjau ir meditavau. **2.** [Jis] atidarė duris – tas, kurį jūs niekinote ir persekiojote, įžengė į mano (vietą). **3.** Jis man tarė: „Sveikas, mano broli; mano broli, sveikas.“ **4.** Kai pakėliau veidą, norėdamas į jį pažvelgti, Motina man tarė: „Nebijok, mano sūnau, kad jis tau sako: „Mano broli“, nes jūs abu buvote maitinami tuo pačiu pienu. **5.** Štai kodėl jis mane vadina „Mano motina“, nes jis mums nėra svetimas. **6.** Jis yra tavo tėvo brolis [...].“ **7.** [...] ne [...]. **8.** [... Po to, kai] ji [pasakė ...]. **9.** [... Jis pasakė] man: „Mano [broli ...] šie žodžiai [...]. **10.** [Tie], kuriuos aš [surasiu], išeis. **11.** Aš, [tačiau], esu svetimas, ir nė vienas iš jų savo mintyse neturi žinių apie mane, nes jie pažįsta mane [...], bet būtų tinkama, kad kiti mane pažintų per jus. **12.** Tau sakau: klausyk ir suprask, nes minia, išgirdusi, bus silpnaprotiška. **13.** Tu, tačiau, turi suprasti tai, ką tau sakau, tiek, kiek ‹esi› pajėgi. **14.** Tavo tėvas nėra mano Tėvas, bet mano Tėvas tapo tavo Tėvu. **15.** Ši mergelė, apie kurią girdi, taip pat ir tu [...] rasi ramybę [sau ...].’ **16.** Kai aš [..., jis tarė:] „Klausyk [...] mergele [...].“ **17.** [...] ši mergelė. **18.** [Aš] supratau, kokiu būdu [ji atgailavo]. **19.** Jis man tarė: „[Atkreipk dėmesį! Tas, kuris] pažeidžia mano [pažadą, elgiasi] ne taip, kaip aš noriu, nes tu turi atsigręžti į šį dalyką, kuris, be to, yra vertingas ir tau: **20.** Tavo Tėvas, kurį tu laikai turtingu, leis tau paveldėti viską, ką matai. **21.** Aš, tačiau, skelbiu tau, sakydamas tai, ką ketinu pasakyti, jei tik norėsi klausytis.