Pirmoji Jokūbo apokalipsė

13. Septynios moterys mokinės

**1.** Jokūbas tarė: „[Aš] džiaugiuosi [visais šiais dalykais], ir jie [gerai dera su tuo, kas yra mano] sieloje. **2.** Tačiau šių [kitų dalykų] aš tavęs paklausiu: kas yra tos [septynios] moterys, kurios [tapo] tavo mokinėmis? **3.** Ir štai! Visos moterys tave šlovina. **4.** Aš pats stebiuosi, kaip [jėgos] neturintys indai tapo stiprūs dėl [suvokimo], gyvenančio jų viduje.“ **5.** Viešpats [pasakė]: „Tu teisingai darai [stebėdamasis ...]. [...]. **7.** [...] [išminties] dvasia, [apmąstymų] dvasia, [patarimų ir] [jėgos] dvasia, [proto] dvasia, žinių dvasia, [baimės] dvasia. **8.** [Tuo metu], kai mes perėjome [šio] archonto, kurio [vardas] Adonaios, [teritoriją], [aš nuėjau] pas jį, o [jis buvo] neišmanus, [nes kai] aš pasitraukiau nuo jo, [kai jis] manė, kad aš esu [jo] sūnus, jis buvo maloningas [man], tarsi būčiau jo sūnus, **9.** ir tada, prieš ‹man› pasirodant šioje vietoje, jie buvo atvesti tarp [šios] tautos, nes [šioje vietoje] nebuvo pranašų [...]. **10.** [...] išsipildys.“ **11.** Jokūbas [pasakė]: „Rabbi, [tu] įtikino mano širdį [dėl] to. **12.** Iš tų [septynių, kurie buvo paskirti] kartu, kurie iš jų yra [labiau gerbiami už kitus]?“ **13.** Viešpats tarė: „[Jokūbai], aš tave giriu [už tavo įžvalgumą...], žodis [...], nes [tu] atsikratai [savęs] taurės, tai yra, kartumo, **14.** [nes] nė vienas iš [archontų] nesusirinks prieš tave, [nes tu] [pradėjai] atpažinti [tuos, kurie yra tavo]. **15.** Nuo pradžios iki galo atsikratyk visos neteisybės, **16.** ir pasirūpink, kad jie nepavydėtų tau, kai tu tari šiuos [aukštus] žodžius. **17.** Sutik su šiuo [kitu dalyku]: Salomė, ir Marija, [ir] [Ars]inoė [...]. **19.** [... pirmųjų vaisių aukos ...,] **20.** [nes] [Aukščiausiojo] kunigas priima [pirmuosius vaisius, ir] juos aukoja [kaip] deginamąsias aukas ir [aukojimo aukas]. **21.** Aš, tačiau, nesu toks, **22.** bet pirmųjų vaisių aukas iš [Nesunaikinamojo] aš nešu į Dangų [ir išskleidžiu] jas, kad pasirodytų [tiesos] galia, **23.** nes tai, kas yra sunaikinama, pakilo į tai, kas yra nesunaikinama, ir moteriškoji veikla pasiekė vyriškąją veiklą.“ **24.** Jokūbas tarė: „Rabbi, o šie trys – ar jie buvo pasmerkti [žūčiai], nes buvo išnaudojami ir taip pat persekiojami [...]?“ **27.** [... Sapira ir Susana [ir Johana]]. **28.** Štai! [Aš] [atskleidžiau] jums kiekvieną dalyką [ir] niekuo [neapleidžiau (nieko) ...], nes jūs gavote [pirmųjų vaisių auką] žinių, ir dabar [žinote], į kokią [vietą] [jūs] eisite. **29.** [..., ir] jūs [taip pat] rasite ramybę. **30.** Aš, tačiau, išeisiu ir pasirodysiu [jiems], nes jie buvo ištikimi jums, kad [jie] susitartų dėl savo [palaiminimo] ir išgelbėjimo, ir kad šis apreiškimas būtų įgyvendintas.“ **31.** Ir tuo metu jis pasitraukė.